—

atsižvelgdamas į Varšuvos Mokotuvo apylinkės teismo XIV baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 13 d. perduotą prašymą atšaukti Beatos Mazurek (Beata Mazurek) imunitetą, kuris susijęs su baudžiamąja byla, iškelta pateikus pareiškimą subsidiariojo kaltinimo tvarka, ir kuris buvo paskelbtas 2023 m. vasario 13 d. plenariniame posėdyje,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Beata Mazurek atsisakė pasinaudoti teise būti išklausytai pagal Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalį,

—

atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. sausio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimus (1),

—

atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnį ir į 1996 m. gegužės 9 d. Įstatymo dėl Seimo ir Senato narių mandatų vykdymo 7b straipsnio 1 dalį ir 7c straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0347/2023),

A.

kadangi 2022 m. gruodžio 13 d. Varšuvos Mokotuvo apylinkės teismo XIV baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas perdavė prašymą atšaukti Lenkijoje išrinktos Parlamento narės Beatos Mazurek imunitetą, kurį pateikė privatus asmuo dėl Teisės ir teisingumo partijos „Twitter“ paskyroje paskelbto įrašo, kuriama, kaip įtariama, esama turinio, kuriuo kurstoma tautinė, etninė, rasinė ir religinė neapykanta; kadangi 2021 m. lapkričio 17 d. Varšuvos Mokotuvo apylinkės teismui subsidiariojo kaltintojo atstovas pateikė pareiškimą subsidiariojo kaltinimo tvarka; kadangi atstovas taip pat paragino teismą perduoti Europos Parlamentui savo prašymą leisti pradėti baudžiamąjį procesą prieš Beatą Mazurek;

B.

kadangi minėtą prašymą atšaukti Parlamento narės imunitetą perdavė teisminė institucija, kaip numatyta Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 12 dalyje; tačiau atkreipdamas dėmesį į tai, kad pagal Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 1 dalį bet kokį prašymą atšaukti imunitetą privalo pateikti „valstybės narės kompetentinga valdžios institucija“, nes šios dvi sąvokos nėra tapačios; kadangi sąvokos „valstybės narės kompetentinga institucija“ reikšmė yra apibrėžta taikytinuose nacionalinės teisės aktuose; kadangi Lenkijos atveju turėtų būti remiamasi 1996 m. gegužės 9 d. Lenkijos Įstatymo dėl Seimo ir Senato narių mandatų vykdymo 7b straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose numatyta, kad prašymą leisti pradėti baudžiamąjį procesą dėl Seimo ar Senato nario, kai esama nusikalstamos veikos, kuri turi būti nagrinėjama valstybinio kaltinimo tvarka, turi pateikti generalinis prokuroras; kadangi šiuo atveju prašymas buvo adresuotas generaliniam prokurorui, tačiau jis grąžino prašymą motyvuodamas tuo, kad privatus kaltinimas apima ir subsidiarųjį kaltinimą ir kad prašymo atšaukti Parlamento nario imunitetą pateikimas priklauso bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai;

C.

kadangi subsidiariojo kaltintojo atstovas kreipėsi į teismą su prašymu leisti pradėti baudžiamąjį procesą prieš Beatą Mazurek (ir kitus) dėl veikos, numatytos Lenkijos baudžiamojo kodekso 256 straipsnio 2 dalyje;

D.

kadangi 2018 m. spalio 17 d. socialiniuose tinkluose Teisės ir teisingumo „Twitter“ paskyroje buvo paskelbtas rinkiminis vaizdo filmukas „Bezpieczny samorząd“ (saugi savivaldybė), susijęs su savivaldos rinkimais, kurie Lenkijoje vyko 2018 m. spalio 21 d.; kadangi prie jo sklaidos prisidėjo, be kitų, ir Beata Mazurek; kadangi įraše, kaip įtariama, buvo kurstoma neapykanta musulmonams imigrantams;

E.

kadangi Beata Mazurek yra vienas iš asmenų, kuriems keliami panašūs kaltinimai įvykdžius galimą minėtą nusikalstamą veiką, o vienintelis skirtumas tas, kad ji šiuo metu naudojasi imunitetu kaip Europos Parlamento narė; kadangi dėl šios priežasties reikėtų nepamiršti, kad Beata Mazurek nėra vienintelis asmuo, kuriam gali būti pareikšti kaltinimai minėtoje byloje;

F.

kadangi Beata Mazurek buvo išrinkta į Europos Parlamentą per 2019 m. gegužės 26 d. rinkimus;

G.

kadangi veika, kuria įtariama Beata Mazurek, nėra susijusi su jai einant Europos Parlamento nario pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje; kadangi šiuo konkrečiu atveju prašymas atšaukti imunitetą yra susijęs su faktais apie vietinio pobūdžio veiklą, įvykusiais prieš jai įgyjant Europos Parlamento nario statusą, taigi, ir imunitetą;

H.

kadangi Parlamento nario imuniteto paskirtis – apsaugoti Parlamentą ir jo narius nuo patraukimo atsakomybėn už veiksmus, kurie yra padaryti vykdant Parlamento nario įgaliojimus ir kurių negalima atskirti nuo tų įgaliojimų;

I.

kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės narės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje narėje yra suteikiami parlamento nariams;

J.

kadangi pagal 1997 m. balandžio 2 d. Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnį ir 1996 m. gegužės 9 d. Įstatymo dėl Seimo ir Senato narių mandatų vykdymo (2) 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, 7b straipsnio 1 dalį ir 7c straipsnio 1 dalį Parlamento narys negali būti apklaustas kaip įtariamasis ir negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn be Europos Parlamento leidimo;

K.

kadangi, pirma, Parlamentas negali būti prilyginamas teismui ir, antra, vykstant imuniteto atšaukimo procedūrai Parlamento narys negali būti laikomas „kaltinamuoju“ (3);

L.

kadangi šiuo atveju Parlamentas nenustatė, jog būtų fumus persecutionis įrodymų, t. y. faktinių aplinkybių, kurios rodytų, jog šis teismo procesas buvo pradėtas siekiant pakenkti Europos Parlamento narės, taigi ir Europos Parlamento, politinei veiklai;