1.   Šia direktyva skatinama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Sąjungoje, kad iki 2050 m. pastatų ūkis taptų visai netaršus, atsižvelgiant į išorės klimato sąlygas, vietos sąlygas, patalpų aplinkos kokybės reikalavimus ir ekonominį efektyvumą.

2.   Šioje direktyvoje nustatomi reikalavimai dėl:

3.   Šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai yra minimalieji reikalavimai ir nesudaro kliūčių jokiai valstybei narei toliau taikyti ar patvirtinti griežtesnes priemones, jeigu tokios priemonės atitinka Sąjungos teisę. Apie tas priemones pranešama Komisijai.

1.   Kiekviena valstybė narė parengia nacionalinį pastatų renovacijos planą, kuriuo užtikrinama, kad iki 2050 m. nacionalinis viešųjų ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkis būtų renovuotas ir taptų labai efektyviai energiją vartojančiu ir nuo iškastinio kuro nepriklausomu pastatų ūkiu, siekdama esamus pastatus paversti visai netaršiais.

2.   Į kiekvieną nacionalinį pastatų renovacijos planą įtraukiama:

Į pirmos pastraipos b punkte nurodytas veiksmų gaires įtraukiami 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. nacionaliniai tikslai, susiję su metine energinės renovacijos norma, nacionalinio pastatų ūkio suvartojamu pirminės ir galutinės energijos kiekiu ir jo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, konkretūs negyvenamiesiems pastatams taikytini terminai, per kuriuos iki 2040 m. ir 2050 m. turi būti užtikrinta, kad bus pradėta laikytis žemesnių didžiausių energinio naudingumo ribinių verčių pagal 9 straipsnio 1 dalį, laikantis nacionalinio pastatų ūkio pertvarkymo į visai netaršų plano, ir įrodymais pagrįstas numatomo sutaupyti energijos kiekio ir platesnio masto naudos, įskaitant patalpų aplinkos kokybę, įvertis.

Kai konkrečios politikos ir priemonių, nurodytų c punkte, ar konkrečių investicijų poreikių apmatų, nurodytų d punkte, apžvalga jau įtraukta į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, vietoj visapusiškai parengtos apžvalgos į pastatų renovacijos planą gali būti įtraukta aiški nuoroda į atitinkamas nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų dalis;

3.   Kas penkerius metus kiekviena valstybė narė parengia ir pateikia Komisijai savo nacionalinio pastatų renovacijos plano projektą, naudodama šios direktyvos II priede nustatytą šabloną. Kiekviena valstybė narė savo nacionalinio pastatų renovacijos plano projektą pateikia kaip integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto, nurodyto Reglamento (ES) 2018/1999 9 straipsnyje, dalį, o jei projektas atnaujinamas – kaip reglamento 14 straipsnyje nurodyto atnaujinto projekto dalį.

Nepaisant pirmos pastraipos, pirmąjį pastatų renovacijos plano projektą valstybės narės Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

4.   Siekdama remti savo nacionalinio pastatų renovacijos plano plėtojimą, kiekviena valstybė narė, prieš pateikdama Komisijai savo nacionalinio pastatų renovacijos plano projektą, surengia dėl jo viešas konsultacijas. Viešose konsultacijose visų pirma dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos ir kiti socialiniai ir ekonominiai partneriai, įskaitant pilietinę visuomenę ir įstaigas, kurių veikla susijusi su pažeidžiamais namų ūkiais. Kiekviena valstybė narė savo surengtų viešų konsultacijų rezultatų santrauką prideda prie savo nacionalinio pastatų renovacijos plano projekto. Šios viešos konsultacijos gali būti įtrauktos į viešas konsultacijas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 10 straipsnį.

5.   Komisija įvertina pagal 3 dalį pateiktus nacionalinių pastatų renovacijos planų projektus, atsižvelgdama visų pirma į tai, ar:

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal šios Direktyvos 33 straipsnį, Komisija gali pateikti konkrečioms valstybėms narėms skirtas rekomendacijas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 9 straipsnio 2 dalį ir 34 straipsnį.

Su pirmuoju nacionalinio pastatų renovacijos plano projektu susijusias konkrečiomis valstybėms narėms skirtas rekomendacijas Komisija gali pateikti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė tą planą pateikė.

6.   Kiekviena valstybė narė savo nacionaliniame pastatų renovacijos plane deramai atsižvelgia į visas Komisijos paskelbtas rekomendacijas dėl nacionalinio pastatų renovacijos plano projekto. Jei atitinkama valstybė narė į rekomendaciją arba esminę jos dalį neatsižvelgia, ji pateikia Komisijai priežastis ir tas priežastis paskelbia viešai.

7.   Kas penkerius metus kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai savo nacionalinį pastatų renovacijos planą, naudodama šios direktyvos II priede nustatytą šabloną. Kiekviena valstybė narė savo nacionalinį pastatų renovacijos planą pateikia kaip integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, nurodyto Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnyje, dalį, o jei planas atnaujinamas – kaip to reglamento 14 straipsnyje nurodyto atnaujinto plano dalį.

Nepaisant pirmos pastraipos, pirmąjį nacionalinį pastatų renovacijos planą valstybės narės Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d.

8.   Kiekviena valstybė narė išsamią informaciją apie savo naujausios ilgalaikės renovacijos strategijos arba nacionalinio pastatų renovacijos plano įgyvendinimą prideda prie savo artimiausio paskesnio nacionalinio pastatų renovacijos plano, nurodant, ar buvo pasiekti jos nacionaliniai tikslai.

9.   Kiekviena valstybė narė į pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 ir 21 straipsnius teikiamas savo integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia informaciją apie šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų nacionalinių tikslų įgyvendinimą. Komisija kas dvejus metus į savo metinę energetikos sąjungos būklės ataskaitą, pateiktą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį, įtraukia nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos, laikantis veiksmų gairių, nustatytų pastatų renovacijos planuose, bendros pažangos ataskaitą, remdamasi valstybių narių integruotose nacionalinėse energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitose pateikta informacija. Komisija, remdamasi geriausia turima Eurostato ir kitų šaltinių informacija, kasmet stebi Sąjungos pastatų ūkio energinio naudingumo raidą ir šią informaciją skelbia per ES pastatų ūkio stebėsenos centrą.

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad minimalieji pastatų ar pastato vienetų energinio naudingumo reikalavimai būtų nustatyti stengiantis pasiekti bent kaštų atžvilgiu optimalius lygius ir, kai aktualu, atitikti griežtesnes pamatines vertes, pvz., energijos beveik nevartojančių pastatų reikalavimus ir visai netaršių pastatų reikalavimus. Energinis naudingumas apskaičiuojamas pagal 4 straipsnyje nurodytą metodiką. Kaštų atžvilgiu optimalūs lygiai apskaičiuojami pagal 6 straipsnyje nurodytus lyginamosios metodikos principus.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pastato dalims, kurios priklauso pastato apvalkalui ir kurių pakeitimas ar modernizavimas daro didelį poveikį pastato apvalkalo energiniam naudingumui, būtų nustatyti minimalieji energinio naudingumo reikalavimai, stengiantis pasiekti bent kaštų atžvilgiu optimalius lygius. Valstybės narės reikalavimus pastato dalims gali nustatyti tokio lygio, kad būtų lengviau efektyviai įrengti žemos temperatūros šildymo sistemas renovuotuose pastatuose.

Valstybės narės gali nustatyti skirtingus reikalavimus naujiems ir esamiems pastatams, taip pat įvairių kategorijų pastatams.

Tuose reikalavimuose atsižvelgiama į optimalią patalpų aplinkos kokybę siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių, kaip antai netinkamo vėdinimo, taip pat į vietos sąlygas ir numatytą paskirtį bei pastato amžių.

Valstybės narės savo minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus peržiūri periodiškai, ne rečiau kaip kas penkerius metus, ir, prireikus, juos atnaujina, kad juose atsispindėtų technikos pažanga pastatų sektoriuje, 6 straipsnyje nustatyto kaštų atžvilgiu optimalių lygių apskaičiavimo rezultatai ir atnaujinti nacionaliniai energetikos ir klimato srities tikslai bei politika.

2.   Pastatų, kurie oficialiai saugomi nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygmeniu kaip tam tikros aplinkos dalis arba dėl jų ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, atveju valstybės narės gali 1 dalyje nurodytus reikalavimus pakoreguoti taip, kad užtikrinant atitiktį tam tikriems reikalavimams netektų nepriimtinai keisti pastato savybių ar išvaizdos.

3.   Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti ar netaikyti 1 dalyje nurodytų reikalavimų šių kategorijų pastatams:

1.   Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šios direktyvos papildymo dėl lyginamosios metodikos principų nustatymo ir jų peržiūros, skirtais kaštų atžvilgiu optimaliems minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų, taikomų pastatams ir pastato dalims, lygiams apskaičiuoti.

Ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d. Komisija peržiūri kaštų atžvilgiu optimalių minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygių, kurie taikomi naujiems pastatams ir esamiems pastatams, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, ir atskiroms pastato dalims apskaičiavimo lyginamosios metodikos principus. Tie lygiai atitinka nacionalines trajektorijas, išdėstytas nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, pateiktuose Komisijai pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį.

Lyginamosios metodikos principai nustatomi vadovaujantis VII priedu ir skiriasi priklausomai nuo to, ar tai naujas, ar esamas pastatas, ir nuo pastato kategorijos.

2.   Kaštų atžvilgiu optimalius minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygius valstybės narės apskaičiuoja naudodamos lyginamosios metodikos principus, nustatytus pagal 1 dalį, ir atitinkamus parametrus, kaip antai klimato sąlygos bei praktinė galimybė pasinaudoti energetikos infrastruktūra, ir to skaičiavimo rezultatus palygina su galiojančiais minimaliaisiais energinio naudingumo reikalavimais. Apskaičiuojant optimalius minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygius, valstybės narės gali atsižvelgti į GWP per gyvavimo ciklą.

Valstybės narės pateikia Komisijai visus įvesties duomenis bei prielaidas, naudotus minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų optimalių lygių skaičiavimuose ir tų skaičiavimų rezultatus. Tuo tikslu valstybės narės naudojasi Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 244/2012 (29) III priede pateiktu šablonu. Tas ataskaitas valstybės narės atnaujina ir teikia Komisijai periodiškai, bet ne rečiau kaip kas penkerius metus. Pirmoji ataskaita dėl pagal šio straipsnio 1 dalį peržiūrėtais metodikos principais grindžiamų skaičiavimų pateikiama ne vėliau kaip 2028 m. birželio 30 d.

3.   Jeigu pagal 2 dalį atlikto palyginimo rezultatai rodo, kad valstybėje narėje galiojančiais minimaliaisiais energinio naudingumo reikalavimais užtikrinamas energijos vartojimo efektyvumo lygis yra daugiau kaip 15 % mažesnis, palyginus su kaštų atžvilgiu optimaliais minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygiais, atitinkama valstybė narė per 24 mėnesius nuo to palyginimo rezultatų gavimo galiojančius minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus patikslina.

4.   Komisija paskelbia ataskaitą, kurioje nurodo valstybių narių padarytą pažangą siekiant atitikti kaštų atžvilgiu optimalius minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygius.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad nauji pastatai būtų visai netaršūs, kaip nustatyta 11 straipsnyje:

Kol bus pradėti taikyti pirmoje pastraipoje nurodyti reikalavimai, valstybės narės užtikrina, kad visi nauji pastatai būtų bent beveik nevartojantys energijos ir atitiktų pagal 5 straipsnį nustatytus minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus. Kai viešosios įstaigos ketina užimti naują pastatą, kuris joms nepriklauso, jos stengiasi užtikrinti, kad tas pastatas būtų visai netaršus pastatas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad GWP per gyvavimo ciklą būtų apskaičiuojamas pagal III priedą ir nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate:

3.   Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, kad būtų nustatyta visuotinio atšilimo potencialo (GWP) per gyvavimo ciklą apskaičiavimo nacionaliniu lygmeniu Sąjungos sistema, skirta poveikio klimatui neutralumui užtikrinti. Pirmasis toks deleguotasis aktas priimamas ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

4.   Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 1 ir 2 dalių pastatams, kurių atveju prašymai išduoti statybos leidimą ar lygiaverčiai prašymai, be kita ko, dėl naudojimo paskirties keitimo, iki 1 ir 2 dalyse nurodytų datų jau yra pateikti.

5.   Ne vėliau kaip 2027 m. sausio 1 d. valstybės narės paskelbia veiksmų gaires, kuriose išsamiai aprašomas visų naujų pastatų bendro gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialo (GWP) ribinių verčių nustatymas ir nustatomi tikslai naujiems pastatams nuo 2030 m., atsižvelgiant į laipsnišką mažėjimo tendenciją, taip pat didžiausios ribinės vertės, išsamiai išdėstytos skirtingoms klimato zonoms ir pastatų tipams, ir apie tas gaires praneša Komisijai.

Šios didžiausios ribinės vertės atitinka Sąjungos tikslą užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.

Komisija rengia gaires, dalijasi įrodymais apie esamą nacionalinę politiką ir siūlo techninę paramą valstybėms narėms, jei jos to paprašo.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad naujuose pastatuose būtų atsižvelgta į šiuos aspektus: optimalią patalpų aplinkos kokybę, prisitaikymą prie klimato kaitos, priešgaisrinę saugą, su dideliu seisminiu aktyvumu susijusią riziką ir prieinamumą asmenims su negalia. Valstybės narės taip pat sprendžia anglies dioksido absorbavimo, susijusio su anglies dioksido saugojimu pastatuose arba ant jų, klausimą.

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pastatų, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, ar jų renovuojamų dalių energinis naudingumas būtų pagerintas taip, kad atitiktų pagal 5 straipsnį nustatytus minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus, kiek įmanoma techniniu, funkciniu ir ekonominiu požiūriu.

Tie reikalavimai taikomi visam renovuotam pastatui ar pastato vienetui. Papildomai arba kaip alternatyva reikalavimai gali būti taikomi renovuotoms pastato dalims.

2.   Be to, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad, modernizavus arba pakeitus pastato dalį, kuri yra pastato apvalkalo sudedamoji dalis ir daro didelį poveikį pastato apvalkalo energiniam naudingumui, jos energinis naudingumas atitiktų minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus, kiek įmanoma techniniu, funkciniu ir ekonominiu požiūriu.

3.   Valstybės narės skatina pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, naudoti didelio efektyvumo alternatyvias sistemas, kiek įmanoma techniniu, funkciniu ir ekonominiu požiūriu. Valstybės narės užtikrina, kad pastatuose atliekant kapitalinę renovaciją būtų atsižvelgiama į aspektus, susijusius su patalpų aplinkos kokybe, prisitaikymu prie klimato kaitos, priešgaisrine sauga, rizika, kurią kelia didelis seisminis aktyvumas, pavojingųjų medžiagų, įskaitant asbestą, pašalinimu ir prieinamumu asmenims su negalia.

1.   Valstybės narės negyvenamiesiems pastatams nustato minimaliuosius energinio naudingumo standartus, kuriais užtikrinama, kad tie pastatai neviršytų nustatytos didžiausios galimos energinio naudingumo ribinės vertės, kaip nurodyta trečioje pastraipoje, išreikštos iki penktoje pastraipoje nurodytų datų suvartotos pirminės arba galutinės energijos kiekio kWh/(m2 per metus) skaitiniu rodikliu.

Didžiausios galimos energinio naudingumo ribinės vertės nustatomos atsižvelgiant į negyvenamųjų pastatų ūkį, turimą 2020 m. sausio 1 d., remiantis turima informacija ir, kai tinkama, statistine atranka. Valstybės narės į bazinį scenarijų neįtraukia negyvenamųjų pastatų, kuriems jos taiko išimtį pagal 6 dalį.

Valstybės narės nustato didžiausią galimą energinio naudingumo ribinę vertę, kad 16 % jų nacionalinio negyvenamųjų pastatų ūkio viršytų tą ribinę vertę (toliau – 16 % ribinė vertė). Kiekviena valstybė narė taip pat nustato didžiausią galimos energinio naudingumo ribinę vertę, kad 26 % nacionalinio negyvenamųjų pastatų ūkio viršytų tą ribinę vertę (toliau – 26 % ribinė vertė). Valstybės narės gali nustatyti didžiausią energinio naudingumo ribinę vertę pagal visą nacionalinių negyvenamųjų pastatų ūkį arba pagal pastatų tipą ir pastatų kategoriją.

Valstybės narės gali nustatyti ribines vertes, atitinkančias konkrečią energinio naudingumo klasę, jei jos atitinka trečią pastraipą.

Minimaliaisiais energinio naudingumo standartais užtikrinama, kad visų negyvenamųjų pastatų ribinė vertė siektų bent:

Tai, ar atskiruose negyvenamuosiuose pastatuose laikomasi ribinių verčių, tikrinama remiantis energinio naudingumo sertifikatais arba, kai tinkama, kitomis turimomis priemonėmis.

3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytose veiksmų gairėse valstybės narės nustato konkrečius negyvenamiesiems pastatams taikytinus terminus, per kuriuos iki 2040 m. ir 2050 m. būtų laikomasi žemesnių didžiausių energinio naudingumo ribinių verčių, laikydamosi nacionalinio pastatų ūkio pertvarkymo į visai netaršų plano.

Valstybės narės gali nustatyti ir paskelbti kriterijus, kuriais remiantis atskiriems negyvenamiesiems pastatams šios dalies reikalavimai būtų netaikomi atsižvelgiant į tikėtiną tų pastatų naudojimą ateityje, atsižvelgiant į didelius sunkumus arba nepalankaus sąnaudų ir naudos vertinimo atveju. Visi tokie kriterijai turi būti aiškūs, tikslūs bei griežti ir jais užtikrinamas lygus negyvenamųjų pastatų traktavimas. Nustatydamos tuos kriterijus, valstybės narės sudaro sąlygas ex ante įvertinti galimą negyvenamųjų pastatų, kuriems taikoma direktyva, dalį ir vengia, kad neproporcingai dideliam negyvenamųjų pastatų skaičiui būtų taikomos išimtys. Apie kriterijus valstybės narės taip pat praneša savo nacionaliniuose pastatų renovacijos planuose, pateikiamuose Komisijai pagal 3 straipsnį.

Kai valstybės narės nustato kriterijus išimtims pagal aštuntą pastraipą, jos užtikrina lygiavertį energinio naudingumo padidinimą kitose negyvenamųjų pastatų ūkio dalyse.

Jei konkretaus negyvenamojo pastato bendros renovacijos, būtinos šioje dalyje nurodytoms energinio naudingumo riboms pasiekti, sąnaudų ir naudos vertinimo išvada yra nepalanki, valstybės narės reikalauja, kad tame negyvenamajame pastate būtų įgyvendintos bent tos individualios renovacijos priemonės, kurių sąnaudų ir naudos vertinimo išvada yra palanki.

Tokiu mastu, kiek nacionalinis negyvenamųjų pastatų ūkis arba jo dalis labai nukentėjo dėl gaivalinės nelaimės, valstybė narė gali laikinai pakoreguoti didžiausią energinio naudingumo ribą, kad apgadintų negyvenamųjų pastatų energinė renovacija pakeistų kitų prasčiausio energinio naudingumo negyvenamųjų pastatų energinę renovaciją, kartu užtikrinant, kad būtų atlikta panašios procentinės dalies negyvenamųjų pastatų ūkio energinė renovacija. Tokiu atveju apie korekciją ir numatomą jos trukmę valstybė narė praneša savo nacionaliniame pastatų renovacijos plane.

2.   Ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 29 d. valstybės narės nustato nacionalinę progresyvios gyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos trajektoriją laikantis nacionalinių veiksmų gairių ir valstybės narės nacionaliniame pastatų renovacijos plane nustatytų 2030 m., 2040 m. bei 2050 m. tikslų, taip pat siekiant nacionalinio pastatų ūkio pertvarkymo į visai netaršius pastatus iki 2050 m. tikslo. Nacionalinė progresyvios gyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos trajektorija išreiškiama kaip viso gyvenamųjų pastatų ūkio 2020–2050 m. laikotarpiu suvartoto vidutinio pirminės energijos kiekio sumažėjimas kWh/(m2 per metus) ir joje nurodomas gyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų pastatų vienetų ar grindų ploto, kurie turi būti kasmet renovuojami, skaičius, įskaitant 43 % prasčiausio energinio naudingumo gyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų pastatų vienetų skaičių.

Valstybės narės užtikrina, kad viso gyvenamųjų pastatų ūkio vidutinis suvartotas pirminės energijos kiekis kWh/(m2 per metus):

Valstybės narės užtikrina, kad bent 55 % suvartoto vidutinio pirminės energijos kiekio sumažinimas, nurodytas trečioje pastraipoje, būtų pasiektas renovuojant 43 % prasčiausio energinio naudingumo gyvenamuosius pastatus. Suvartoto vidutinio pirminės energijos kiekio sumažinimą, pasiektą renovavus gyvenamuosius pastatus, nukentėjusius nuo gaivalinių nelaimių, pvz., žemės drebėjimų ir potvynių, valstybės narės gali įskaičiuoti į dalį, pasiektą renovuojant 43 %prasčiausio energinio naudingumo gyvenamuosius pastatus.

Dėdamos pastangas renovacijos srityje, kad būtų reikiamai sumažintas viso gyvenamųjų pastatų ūkio vidutinis suvartojamos pirminės energijos kiekis, valstybės narės nustato tokias priemones kaip minimalieji energinio naudingumo standartai, techninė pagalba ir finansinės paramos priemonės.

Dėdamos pastangas renovacijos srityje, valstybės narės neproporcingai netaiko išimties nuomojamų gyvenamųjų pastatų ar pastatų vienetų atveju.

Nacionaliniuose pastatų renovacijos planuose valstybės narės nurodo naudotą metodiką ir surinktus duomenis antroje ir tračioje pastraipose nurodytoms vertėms apskaičiuoti. Vertindama nacionalinius pastatų renovacijos planus Komisija stebi, kaip siekiama antroje ir trečioje pastraipose nurodytų verčių, įskaitant pastatų ir pastato vienetų skaičių ar 43 % prasčiausio energinio naudingumo gyvenamųjų pastatų grindų plotą, ir prireikus pateikia rekomendacijas. Tos rekomendacijos gali apimti platesnį minimaliųjų energinio naudingumo standartų taikymą.

Nacionalinėje progresyvios gyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos trajektorijoje nurodomi duomenys apie nacionalinį gyvenamųjų pastatų ūkį, grindžiami atitinkamai statistine atranka ir energinio naudingumo sertifikatais.

Jei vidutinė gyvenamuosiuose pastatuose suvartojamos energijos iš iškastinių išteklių dalis yra mažesnė nei 15 %, valstybės narės gali pakoreguoti trečios pastraipos a ir b punktuose nustatytus lygius, kad užtikrintų, kad viso gyvenamųjų pastatų ūkio vidutinis pirminės energijos suvartojimas kWh/(m2 per metus) ne vėliau kaip 2030 m., o vėliau kas penkerius metus būtų lygus nacionaliniu lygmeniu nustatytai vertei, apskaičiuotai pagal 2030–2050 m. laipsnišką vidutinio suvartotos pirminės energijos kiekio sumažinimą vykdant gyvenamųjų pastatų ūkio pertvarką į visai netaršių pastatų ūkį, arba mažesnis nei ta vertė.

3.   Be šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto suvartoto pirminės energijos kiekio, valstybės narės gali nustatyti papildomus suvartoto neatsinaujinančiųjų išteklių ir atsinaujinančiųjų išteklių pirminės energijos kiekio ir eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išreikšto kgCO2eq/(m2 per metus), rodiklius. Siekiant užtikrinti eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, minimaliuosiuose energinio naudingumo standartuose atsižvelgiama į Direktyvos (ES) 2018/2001 15a straipsnio 1 dalį.

4.   Pagal 17 straipsnį valstybės narės remia atitiktį minimaliesiems energinio naudingumo standartams visais šiais būdais:

5.   Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai pastatas renovuojamas tam, kad atitiktų minimalųjį energinio naudingumo standartą, būtų laikomasi pagal 5 straipsnį pastato dalims nustatytų minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų, o kapitalinės renovacijos atveju – pagal 8 straipsnį esamiems pastatams nustatytų minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų.

6.   Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 1 ir 2 dalyse nurodytų minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų šių kategorijų pastatams:

7.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų įgyvendinti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti minimalieji energinio naudingumo standartai, įskaitant tinkamus stebėsenos mechanizmus ir sankcijas pagal 34 straipsnį.

Nustatydamos taisykles dėl sankcijų, valstybės narės atsižvelgia į namų savininkų, visų pirma pažeidžiamų namų ūkių, finansinę padėtį ir galimybę gauti tinkamą finansinę paramą.

8.   Ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d. Komisija, remdama šios direktyvos įgyvendinimą ir tinkamai atsižvelgusi į subsidiarumo principą, pateikia analizę, kurioje visų pirma nagrinėjami šie klausimai:

Remdamasi ta analize, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl finansavimo priemonių, skirtų pastatų, ypač prasčiausio energinio naudingumo pastatų, energiniam naudingumui didinti, veiksmingumo ir tinkamumo.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visi nauji pastatai būtų projektuojami taip, kad būtų optimizuotas jų saulės energijos gamybos potencialas, grindžiamas saulės energijos žemėlapiu vietoje, ir būtų sudarytos sąlygos vėliau ekonomiškai efektyviai įrengti saulės energijos gamybos technologijas.

2.   Saulės energijos įrangos įrengimui leidimų išdavimo procedūra, nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 16d straipsnyje, ir paprasto pranešimo procedūra, nustatyta tos direktyvos 17 straipsnyje, taikomos saulės energijos įrangos įrengimui pastatuose.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegti tinkami saulės energijos įrenginiai, jei tai techniškai tinkama ir ekonomiškai bei funkciškai įmanoma, kaip nurodyta toliau:

Į 3 straipsnyje nurodytus savo nacionalinius pastatų renovacijos planus valstybės narės įtraukia politiką ir priemones, susijusias su tinkamų saulės energijos įrenginių įrengimu visuose pastatuose.

4.   Valstybės narės nustato ir viešai paskelbia nacionalinio lygmens kriterijus, taikomus praktiniam šiame straipsnyje nustatytų pareigų įgyvendinimui, ir galimas tų pareigų išimtis, taikomas konkrečių tipų pastatams, atsižvelgdamos į technologinio neutralumo principą, susijusį su technologijomis, vietoje neišskiriančiomis jokių išmetamųjų teršalų ir vadovaudamosi įvertintomis techninėmis bei ekonominėmis saulės energijos įrenginių galimybėmis ir pastatų, kuriems taikoma ši pareiga, charakteristikomis. Valstybės narės taip pat atsižvelgia į struktūrinį vientisumą, žaliuosius stogus ir, kai tinkama, palėpių ir stogų izoliaciją.

Kad pasiektų šio straipsnio tikslus ir atsižvelgtų į klausimus, susijusius su elektros energijos tinklo stabilumu, valstybės narės, nustatydamos šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus kriterijus, įtraukia atitinkamus suinteresuotuosius subjektus.

Į nacionalinę teisę perkeldama 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pareigas valstybė narė gali naudoti ne pastatų naudingojo grindų ploto, o pastatų grindų ploto matmenis, jei valstybė narė įrodo, kad dėl to įrengtoji tinkamo saulės energijos įrenginio ant pastato galia yra lygiavertė.

5.   Valstybės narės nustato sistemą, pagal kurią numatomos būtinos administracinės, techninės ir finansinės priemonės saulės energijos diegimui pastatuose remti, be kita ko, derinant ją su techninėmis pastato sistemomis arba efektyviomis centralizuoto šilumos tiekimo sistemomis.

1.   Visai netaršus pastatas vietoje negali išskirti jokio anglies dioksido iš iškastinio kuro. Visai netaršus pastatas, kai tai ekonomiškai ir techniškai įmanoma, pasižymi gebėjimu reaguoti į išorės signalus ir pritaikyti energijos vartojimą, gamybą ar kaupimą.

2.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visai netaršaus pastato energijos poreikis atitiktų didžiausią ribinę vertę.

Valstybės narės nustato tą visai netaršaus pastato energijos poreikio didžiausią ribinę vertę, kad pasiektų bent kaštų atžvilgiu optimalius lygius, nustatytus naujausioje nacionalinėje kaštų atžvilgiu optimalių lygių ataskaitoje pagal 6 straipsnį. Kiekvieną kartą, kai peržiūrimi kaštų atžvilgiu optimalūs lygiai, valstybės narės peržiūri didžiausią ribinę vertę.

3.   Visai netaršaus pastato energijos poreikio didžiausia ribinė vertė turi būti bent 10 % mažesnė už valstybės narės lygmeniu 2024 m. gegužės 28 d. nustatytą energijos beveik nevartojančių pastatų bendrą pirminės energijos suvartojimo ribinę vertę.

4.   Valstybės narės gali pakoreguoti renovuojamiems pastatams taikomas didžiausias visai netaršaus pastato energijos poreikio ribines vertes, laikydamosi atitinkamų nuostatų dėl kaštų optimizavimo, o tais atvejais, kai ribinės vertės yra nustatytos renovuotiems beveik nulinės energijos pastatams – 3 dalies reikalavimų.

5.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kuriomis užtikrina, kad visai netaršių pastatų eksploatavimo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atitiktų didžiausią ribinę vertę, nustatytą valstybių narių lygmeniu jų nacionaliniuose pastatų renovacijos planuose. Ta didžiausia ribinė vertė naujiems ir renovuotiems pastatams gali būti nustatyta skirtingais lygmenimis.

6.   Valstybės narės praneša Komisijai apie savo didžiausias ribines vertes, įskaitant apskaičiavimo metodikos pagal pastato tipą ir atitinkamą išorės klimato nuorodą, pagal I priedą. Komisija peržiūri didžiausias ribines vertes ir, kai tikslinga, rekomenduoja jas pritaikyti.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad naujų arba renovuotų visai netaršių pastatų metinį suvartojamą pirminės energijos kiekį padengtų:

Kai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma įvykdyti šioje dalyje išdėstytų reikalavimų, bendras metinis suvartotos pirminės energijos kiekis taip pat gali būti padengtas kita energija iš tinklo, atitinkančio nacionaliniu lygmeniu nustatytus kriterijus.

1.   Ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 29 d. valstybės narės pradeda taikyti renovacijos pasų sistemą, grindžiamą VIII priede nustatyta bendrąja sistema.

2.   1 dalyje nurodyta sistema pastatų ir pastatų vienetų savininkai naudojasi savanoriškai, nebent valstybė narė nuspręstų padaryti ją privaloma.

Valstybės narės imasi priemonių, kad renovacijos pasai būtų įperkami, ir apsvarsto galimybę, ar teikti finansinę paramą pažeidžiamiems namų ūkiams, norintiems renovuoti savo pastatus.

3.   Valstybės narės gali leisti renovacijos pasą parengti ir išduoti kartu su energinio naudingumo sertifikatu.

4.   Renovacijos pasą po apsilankymo vietoje išduoda kvalifikuotas arba sertifikuotas ekspertas spausdinimui tinkamu skaitmeniniu formatu.

5.   Išduodant renovacijos pasą, pastato savininkui siūloma surengti 4 dalyje nurodytą aptarimą su ekspertu, kad ekspertas galėtų paaiškinti, kokių veiksmų geriausia imtis siekiant gerokai iki 2050 m. pastatą paversti visai netaršiu.

6.   Valstybės narės siekia sukurti specialią skaitmeninę priemonę, kurią naudojant būtų parengtas renovacijos pasas ir, kai aktualu, jį galima atnaujinti. Valstybės narės gali sukurti papildomą priemonę, pagal kurią pastatų savininkai ir pastatų valdytojai galėtų sumodeliuoti supaprastinto renovacijos paso projektą ir jį atnaujinti atlikus renovaciją arba pakeitus pastato dalį.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad renovacijos pasą būtų galima įkelti į pagal 22 straipsnį sukurtą nacionalinę pastatų energinio naudingumo duomenų bazę.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad renovacijos pasas būtų saugomas arba kad su juo būtų galima susipažinti skaitmeniniame pastato žurnale, jei toks egzistuoja.

1.   Siekdamos, kad būtų optimizuotas techninių pastato sistemų energijos naudojimas, valstybės narės nustato sistemų, naudojančių energijos taupymo technologijas, reikalavimus, susijusius su naujų arba esamų pastatų bendru energiniu naudingumu, jų ir, kai tinkama, techninių pastato sistemų hidraulinio balansavimo tinkamu įrengimu, tinkamų jų parametrų bei nuostačių parinkimu ir jų kontrole. Nustatydamos tuos reikalavimus valstybės narės atsižvelgia į projekto sąlygas ir tipines ar vidutines eksploatavimo sąlygas.

Sistemų reikalavimai nustatomi naujoms ir pakeistoms ir atnaujintoms esamoms techninėms pastato sistemoms ir taikomi kiek įmanoma techniniu, funkciniu ir ekonominiu požiūriu.

Valstybės narės gali nustatyti reikalavimus, susijusius su šilumos generatorių išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu arba jų naudojama kuro rūšimi, arba su minimaliu atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekiu, suvartotu šilumos tiekimui pastato lygmeniu, jei dėl tokių reikalavimų nėra nepagrįstai sudaromos rinkos kliūtys.

Valstybės narės užtikrina, kad jų nustatyti techninėms pastato sistemoms taikomi reikalavimai atitiktų bent naujausius kaštų atžvilgiu optimalius lygius.

2.   Valstybės narės gali nustatyti specialius sistemos reikalavimus, taikomus techninėms pastato sistemoms, kad būtų lengviau veiksmingai įrengti ir eksploatuoti žemos temperatūros šildymo sistemas naujuose arba renovuotuose pastatuose.

3.   Valstybės narės reikalauja, kad naujuose pastatuose, jeigu tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, būtų įrengti automatinio reguliavimo įtaisai, kuriais būtų atskirai reguliuojama temperatūra kiekviename kambaryje arba, kai tai pagrįsta, nustatytoje pastato vieneto šildomoje arba vėsinamoje zonoje, ir, kai tinkama, hidraulinio balansavimo funkcija. Esamuose pastatuose reikalaujama įrengti tokius automatinio reguliavimo įtaisus ir, kai tinkama, hidraulinio balansavimo funkciją, tuo atveju, kai juose pakeičiami šilumos generatoriai arba vėsumos generatoriai, jeigu tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu.

4.   Valstybės narės nustato reikalavimus dėl tinkamos pastato patalpų aplinkos kokybės standartų įgyvendinimo, kad būtų išlaikytos sveikas patalpų mikroklimatas.

5.   Valstybės narės reikalauja, kad negyvenamuosiuose visai netaršiuose pastatuose būtų įrengti matavimo ir reguliavimo įtaisai patalpų oro kokybei stebėti ir reguliuoti. Jei techniškai ir ekonomiškai įmanoma, esamuose negyvenamuosiuose pastatuose tokius įtaisus būtina įrengti, kai juose atliekama kapitalinė renovacija. Valstybės narės gali reikalauti, kad tokie įtaisai būtų įrengti gyvenamuosiuose pastatuose.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad įrengiant techninę pastato sistemą būtų įvertintas pakeistos dalies ir atitinkamais atvejais visos pakeistos sistemos bendras energinis naudingumas. Rezultatai užfiksuojami dokumentuose ir perduodami pastato savininkui, kad su jais būtų galima bet kada susipažinti ir juos būtų galima panaudoti tikrinant atitiktį pagal 1 dalį nustatytiems minimaliesiems reikalavimams ir išduodant energinio naudingumo sertifikatus.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad modernizuojant ar keičiant pastato techninę sistemą, jos energinis naudingumas būtų optimizuotas.

Valstybės narės skatina atsinaujinančiųjų išteklių energijos kaupimą pastatuose.

Valstybės narės gali numatyti naujas paskatas ir finansavimą, kad paskatintų pereiti nuo iškastiniu kuru kūrenamų šildymo ir vėsinimo sistemų prie neiškastiniu kuru grindžiamų sistemų.

7.   Valstybės narės siekia esamuose pastatuose pakeisti iškastiniu kuru varomus pavienius katilus, kad būtų laikomasi nacionalinių laipsniško iškastinio kuro katilų atsisakymo planų.

8.   Komisija paskelbia gaires dėl to, kas laikoma iškastinio kuro katilu.

9.   Valstybės narės nustato reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad negyvenamuosiuose pastatuose, jeigu tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, būtų įrengtos pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemos, kaip nurodyta toliau:

10.   Pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemos turi gebėti:

11.   Valstybės narės nustato reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad, jeigu tai įmanoma ekonominiu ir funkciniu požiūriu, nuo 2026 m. gegužės 29 d. naujuose gyvenamuosiuose pastatuose ir gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, būtų įrengta:

Valstybės narės gali netaikyti šioje dalyje nustatytų reikalavimų vienai šeimai skirtiems namams, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, jeigu įrengimo išlaidos viršija naudą.

12.   Valstybės narės nustato reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad, kai tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, negyvenamuosiuose pastatuose, kurių šildymo sistemų, oro kondicionavimo sistemų, kombinuotųjų patalpų šildymo ir vėdinimo sistemų arba kombinuotųjų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų vardinė atiduodamoji galia yra:

Automatiniai apšvietimo kontrolės prietaisai įrengiami tinkamose zonose ir gali aptikti asmenų buvimą jose.

1.   Naujų negyvenamųjų pastatų, kuriuose įrengtos daugiau nei penkios automobilių stovėjimo vietos, ir negyvenamųjų pastatų, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, atveju, jeigu pastate yra daugiau kaip penkios automobilių stovėjimo vietos, valstybės narės užtikrina, kad:

Pirma pastraipa taikoma, kai:

Valstybės narės užtikrina, kad pirmos pastraipos b punkte nurodytų iš anksto nutiestų kabelių ir kabelių kanalų infrastruktūros aprėptis leistų vienu metu efektyviai naudoti reikiamą skaičių įkrovimo prieigų ir prireikus padėtų užtikrinti apkrovos arba įkrovimo valdymo sistemos įrengimą tiek, kiek tai įmanoma ir pagrįsta techniniu ir ekonominiu požiūriu.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a punkto, valstybės narės užtikrina, kad daugiau kaip penkias automobilių stovėjimo vietas turinčiuose naujuose biurų pastatuose ir biurų pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, būtų įrengta bent po vieną įkrovimo prieigą dviem automobilių stovėjimo vietoms.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad visuose negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose yra daugiau kaip 20 automobilių stovėjimo vietų, ne vėliau kaip 2027 m. sausio 1 d.:

Valstybės narės užtikrina, kad pastatuose, kurie priklauso viešosioms įstaigoms arba yra jų užimami, iki 2033 m. sausio 1 d. bent 50 % automobilių stovėjimo vietų būtų iš anksto nutiesti kabeliai.

Valstybės narės gali nuspręsti atidėti šio reikalavimo įgyvendinimą iki 2029 m. sausio 1 d. visų negyvenamųjų pastatų, kurie buvo renovuoti prieš dvejus metus iki 2024 m. gegužės 28 d., atžvilgiu siekiant laikytis nacionalinių reikalavimų, nustatytų pagal Direktyvos 2010/31/ES 8 straipsnio 3 dalį.

3.   Tam tikrų kategorijų negyvenamųjų pastatų, į kuriuos paprastai negalima atvykti dviračiais, atveju valstybės narės 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus dėl dviračių stovėjimo vietų skaičiaus gali pakoreguoti.

4.   Naujų gyvenamųjų pastatų, kuriuose įrengtos daugiau nei trys automobilių stovėjimo vietos, ir gyvenamųjų pastatų, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, atveju, jeigu pastate yra daugiau kaip trys automobilių stovėjimo vietos, valstybės narės užtikrina, kad:

Naujų gyvenamųjų pastatų, kuriuose įrengtos daugiau nei trys automobilių stovėjimo vietos, atveju valstybės narės užtikrina, kad būtų įrengta bent po vieną įkrovimo prieigą.

Pirma ir antra pastraipos taikomos, kai:

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės, atsižvelgdamos į vietos valdžios institucijų vertinimą ir vietos ypatumus, įskaitant demografines, geografines ir klimato sąlygas, gali pakoreguoti reikalavimus dėl dviračių stovėjimo vietų skaičiaus.

Valstybės narės užtikrina, kad pirmos pastraipos a punkte iš anksto nutiestų kabelių aprėptis leistų vienu metu naudoti įkrovimo prieigas visose automobilių stovėjimo vietose. Jeigu vykdant kapitalinę renovaciją neįmanoma užtikrinti dviejų dviračių stovėjimo vietų kiekvienam gyvenamojo pastato vienetui, valstybės narės užtikrina, kad dviračių stovėjimo vietų būtų atitinkamai kuo daugiau.

5.   Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių konkrečioms pastatų kategorijoms, jei:

6.   Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytos įkrovimo prieigos būtų tinkamos išmaniajam ir atitinkamais atvejais abikrypčiam įkrovimui ir būtų eksploatuojamos remiantis nepatentuotais ir nediskriminaciniais ryšių protokolais ir standartais, sąveikiu būdu ir laikantis visų Europos standartų ir deleguotųjų aktų, priimtų pagal Reglamento (ES) 2023/1804 21 straipsnio 2 ir 3 dalį.

7.   Valstybės narės skatina neviešųjų įkrovimo prieigų operatorius tas prieigas eksploatuoti, kai taikytina, pagal Reglamento (ES) 2023/1804 5 straipsnio 4 dalį.

8.   Valstybės narės numato priemones, kuriomis supaprastinama, racionalizuojama ir paspartinama įkrovimo prieigų įrengimo procedūra naujuose ir esamuose gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose, visų pirma bendraturčių asociacijų pastatuose, ir šalinamos reguliavimo kliūtys, įskaitant kliūtis, susijusias su valdžios institucijų leidimų suteikimo ir patvirtinimo procedūromis, nedarant poveikio valstybių narių nuosavybę ir nuomą reglamentuojančiai teisei. Valstybės narės pašalina kliūtis įrengti įkrovimo prieigas gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose yra automobilių stovėjimo vietų, visų pirma reikalavimą gauti nuomotojo arba bendraturčių sutikimą dėl savoms reikmėms skirtos privačios įkrovimo prieigos. Nuomotojų arba bendraturčių prašymas leisti įrengti įkrovimo infrastruktūrą automobilio stovėjimo vietoje gali būti atmestas tik tuo atveju, jei tam turima rimtų ir pagrįstų priežasčių.

Nedarant poveikio valstybių narių nuosavybės ir nuomos teisei, valstybės narės įvertina administracines kliūtis, susijusias su įkrovimo prieigos įrengimu nuomininkų ar bendraturčių asociacijos pastate su daugeliu gyvenamojo pastato vienetų.

Valstybės narės užtikrina, kad įkrovimo prieigas ir dviračių stovėjimo vietas norintys įrengti pastatų savininkai ir nuomininkai galėtų gauti techninę pagalbą.

Kalbant apie gyvenamuosius pastatus, valstybės narės apsvarsto galimybę, ar nustatyti paramos schemas įkrovimo prieigos įrengimui, automobilių stovėjimo vietų išankstiniam kabelių nutiesimui arba kabelių kanalų infrastruktūros įrengimui, atsižvelgiant į jų teritorijoje registruotų elektrinių lengvųjų transporto priemonių su baterijomis skaičių.

9.   Valstybės narės užtikrina pastatų, aktyvaus ir žaliojo judumo, klimato, energetikos ir biologinės įvairovės ir miestų planavimo politikos nuoseklumą.

10.   Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija paskelbia priešgaisrinės saugos automobilių stovėjimo aikštelėse gaires.

1.   Komisija pagal 32 straipsnį priima deleguotuosius aktus šią direktyvą papildyti dėl neprivalomos bendros Sąjungos pastatų reitingavimo pagal jų pažangųjį parengtumą sistemos. Tas reitingavimas grindžiamas galimybių pastato arba pastato vieneto eksploataciją pritaikyti pagal jo naudotojo, visų pirma, kai tai susiję su patalpų aplinkos kokybe, ir tinklo poreikius bei padidinti jo energijos vartojimo efektyvumą ir bendrą energinį naudingumą įvertinimu.

Vadovaujantis IV priedu, neprivalomoje bendroje Sąjungos pastatų reitingavimo pagal pažangųjį parengtumą sistemoje nustatoma:

2.   Ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pažangiojo parengtumo rodiklio bandymo ir įgyvendinimo ataskaitą, grindžiamą turimais nacionalinių bandymų etapų ir kitų aktualių projektų rezultatais.

Atsižvelgdama į tos ataskaitos išvadas Komisija ne vėliau kaip 2027 m. birželio 30 d. pagal 32 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildoma ši direktyva, nustatant reikalavimą, kad negyvenamiesiems pastatams, kurių šildymo sistemų, oro kondicionavimo sistemų, kombinuotųjų patalpų šildymo ir vėdinimo sistemų arba kombinuotų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 290 kW, pagal IV priedą būtų taikoma bendroji Sąjungos pastatų pažangiojo parengtumo reitingavimo sistema.

3.   Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, priima įgyvendinimo aktą, kuriame išsamiai nustatoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos veiksmingo įgyvendinimo techninė tvarka, įskaitant neįpareigojamojo bandomojo etapo nacionaliniu lygmeniu tvarkaraštį, ir paaiškinamas tos sistemos papildomasis ryšys su 19 straipsnyje nurodytais energinio naudingumo sertifikatais.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Jeigu Komisija yra priėmusi 2 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, ji ne vėliau kaip 2027 m. birželio 30 d. priima įgyvendinimo aktą, kuriame išsamiai išdėstoma 2 dalyje nurodyta sistemos veiksmingo taikymo negyvenamiesiems pastatams, kurių šildymo sistemų, oro kondicionavimo sistemų, kombinuotojo patalpų šildymo ir vėdinimo sistemų arba kombinuotų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 290 kW, techninė tvarka.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad pastatų savininkai, nuomininkai ir valdytojai turėtų tiesioginę prieigą prie savo pastatų sistemų duomenų. Gavus jų sutikimą ir vadovaujantis taikytinomis taisyklėmis ir susitarimais prieiga suteikiama arba duomenys pateikiami trečiajai šaliai. Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas visiškam paslaugų ir keitimosi duomenimis Sąjungoje sąveikumui pagal 5 dalį.

Šios direktyvos tikslais pastatų sistemų duomenys apima atitinkamus lengvai prieinamus duomenis, susijusius su pastato dalių energiniu naudingumu, pastatų įrangos energiniu naudingumu, numatoma šildymo sistemų naudojimo trukme, jei turima duomenų, pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemomis, skaitikliais, matavimo ir reguliavimo įtaisais, ir elektromobilumui užtikrinti skirtomis įkrovimo prieigomis, ir yra susieti, jei taikoma, su skaitmeniniu pastato žurnalu.

2.   Nustatydamos duomenų tvarkymo ir keitimosi jais taisykles, atsižvelgdamos į keitimosi duomenimis tarptautinius standartus ir valdymo formatą, valstybės narės arba, valstybei narei nusprendus, paskirtosios kompetentingos institucijos laikosi taikomos Sąjungos teisės. Prieigos taisyklės ir bet kokie mokesčiai neturi sudaryti kliūčių trečiosioms šalims prieiti prie pastatų sistemų duomenų ar sukurti diskriminaciją jų atžvilgiu.

3.   Pastato savininkas, nuomininkas ar valdytojas nepatiria jokių papildomų išlaidų, susijusių su prieiga prie jų duomenų arba prašymu leisti naudotis jų duomenimis trečiajai šaliai, vadovaujantis esamomis taikytinomis taisyklėmis ir susitarimais. Valstybės narės atsako už atitinkamų mokesčių, taikomų už prieigos prie duomenų suteikimą kitoms reikalavimus atitinkančioms šalims, pavyzdžiui, finansų įstaigoms, telkėjams, energijos tiekėjams, energetinių paslaugų teikėjams ir nacionaliniams statistikos institutams ar kitoms už Europos statistinių duomenų plėtrą, rengimą ir sklaidą atsakingoms nacionalinėms institucijoms, nustatymą. Valstybės narės arba atitinkamais atvejais paskirtosios kompetentingos institucijos užtikrina, kad duomenų paslaugas teikiančių reguliuojamų subjektų nustatyti mokesčiai būtų priimtini ir tinkamai pagrįsti. Valstybės narės skatina dalytis aktualiais pastatų sistemų duomenimis.

4.   Taikant šią direktyvą prieigos prie duomenų ir duomenų saugojimo taisyklės turi atitikti atitinkamą Sąjungos teisę. Asmens duomenys pagal šią direktyvą tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (30).

5.   Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose išsamiai nustatomi sąveikumo reikalavimai ir nediskriminacinė bei skaidri prieigos prie duomenų suteikimo tvarka.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Komisija parengia konsultavimo strategiją, kurioje įgyvendinimo aktų rengimo tikslais nustatomi konsultavimo tikslai, tiksliniai suinteresuotieji subjektai ir konsultavimo veikla.

1.   Valstybės narės, siekdamos ne vėliau kaip 2050 m. savo pastatų ūkį paversti visai netaršiu, teikia tinkamą finansavimą ir paramos bei kitas priemones, kuriomis galima šalinti rinkos kliūtis, kad būtų užtikrintos būtinos investicijos, nustatytos jų nacionaliniame pastatų renovacijos plane.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad paraiškos dėl viešojo finansavimo ir jo suteikimo procedūros būtų paprastos ir racionalizuotos, kad būtų lengviau gauti finansavimą, ypač namų ūkiams.

3.   Valstybės narės įvertina ir, kai tinkama, šalina kliūtis, susijusias su pradinėmis renovacijos išlaidomis.

4.   Rengdamos finansinės paramos pastatų renovacijai schemas, valstybės narės apsvarsto galimybę, ar naudoti pajamomis grindžiamus parametrus.

Jei tos schemos yra nustatytos pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 30 straipsnį, valstybės narės nacionalines energijos vartojimo efektyvumo lėšas gali naudoti specialioms schemoms ir programoms, skirtoms renovacijai siekiant padidinti energinį naudingumą, finansuoti.

5.   Valstybės narės imasi tinkamų reguliavimo priemonių, kad pašalintų neekonomines pastatų renovacijos kliūtis. Iš daugiau nei vieno pastato vieneto sudarytų pastatų atveju tokios priemonės gali apimti bendros nuosavybės struktūroms taikomo vieningo pritarimo reikalavimo panaikinimą arba galimybę tokioms struktūroms būti tiesioginiais finansinės paramos gavėjais.

6.   Valstybės narės kuo tinkamiau ekonomiškai efektyviai naudoja nacionalinį finansavimą ir lėšas, skiriamas pagal Sąjungos lygmens priemones, visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, Socialinio klimato fondą ir Sanglaudos fondą, programą „InvestEU“, taip pat pajamas iš apyvartinių taršos leidimų prekybos aukcionų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (31) ir kitų viešojo finansavimo šaltinių lėšas. Tie finansavimo šaltiniai turi atitikti siekį užtikrinti, kad iki 2050 m. pastatų ūkis taptų visai netaršus.

7.   Siekdamos remti investicijų telkimą, valstybės narės skatina veiksmingai plėtoti ir naudoti galimybių suteikiantį finansavimą ir finansines priemones, kaip antai efektyvų energijos vartojimą remiančias paskolas ir hipotekas pastatams renovuoti, sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, mokėjimais už sutaupytą energiją grindžiamas finansines schemas, mokesčių paskatas, pavyzdžiui, lengvatinius mokesčių tarifus renovacijos darbams ir medžiagoms, išsimokėjimo mokant mokesčius ar apmokant sąskaitas už komunalines paslaugas schemas, garantijų fondus, esminei renovacijai skirtus fondus, renovacijai, grindžiamai didele tikslinio energijos sutaupymo minimaliąja riba, skirtus fondus ir hipotekos portfelio standartus. Vadovaudamosi Eurostato gairėmis dėl sutarčių dėl energinio naudingumo registravimo valdžios sektoriaus apskaitoje jos kreipia investicijas į efektyviai energiją vartojančių viešųjų pastatų ūkį.

Valstybės narės taip pat gali skatinti ir supaprastinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių naudojimą.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie finansavimo galimybes ir finansines priemones būtų pateikiama visuomenei lengvai prieinamu ir skaidriu būdu, be kita ko, skaitmenine forma.

9.   Galimybių suteikiantis finansavimas ir finansinės priemonės gali apimti renovacijos paskolas arba garantijų fondus, skirtus renovacijai siekiant padidinti energinį naudingumą, be kita ko, kai taikytina, derinant juos su atitinkamomis Sąjungos programomis.

10.   Ne vėliau kaip 2025 m. gegužės 29 d. Komisija pagal 32 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildoma ši direktyva, sukuriant išsamią portfelio struktūrą, kurią galėtų savanoriškai naudoti finansų įstaigos ir kuri padėtų skolintojams tikslingai nukreipti ir didinti skolinimo, teikiamo pagal Sąjungos dekarbonizacijos užmojį ir atitinkamus energetikos tikslus, apimtį, kad finansų įstaigos būtų veiksmingai skatinamos didinti renovacijai siekiant padidinti energinį naudingumą numatytą apimtį,. Išsamiame portfelyje nustatyti veiksmai padengia didėjančią skolinimo energinei renovacijai apimtį ir apima siūlomas apsaugos priemones pažeidžiamiems namų ūkiams apsaugoti taikant derinamojo finansavimo sprendimus. Sistemoje aprašoma geriausia praktika siekiant paskatinti skolintojus savo portfeliuose nustatyti prasčiausio energinio naudingumo pastatus ir imtis veiksmų dėl jų.

11.   Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas jungti projektus siekiant suteikti prieigą investuotojams ir sudaryti galimybę pasiūlyti kompleksinius sprendimus galimiems klientams.

Valstybės narės priima priemones, kuriomis propaguojami efektyvų energijos vartojimą remiantys paskolų produktai pastatams renovuoti, pavyzdžiui, žaliosios hipotekos paskolos ir užtikrintos ar neužtikrintos žaliosios paskolos, ir užtikrina, kad finansų įstaigos plačiai ir nediskriminuodamos tuos produktus siūlytų ir kad jie būtų matomi ir prieinami vartotojams. Valstybės narės užtikrina, kad bankai ir kitos finansų įstaigos bei investuotojai gautų informaciją apie galimybes dalyvauti finansuojant pastatų energinio naudingumo didinimą.

12.   Siekdamos užtikrinti, kad pastatų sektoriaus poreikiams patenkinti pakaktų tinkamai kvalifikuotos darbo jėgos, valstybės narės nustato švietimo ir mokymo skatinimo priemones bei finansavimą, ypač dėmesį atitinkamai skirdamos MVĮ, įskaitant labai mažoms įmonėms. Pagal 18 straipsnį įsteigti vieno langelio principu veikiantys centrai gali palengvinti prieigą prie tokių priemonių ir finansavimo.

13.   Prireikus ir valstybių narių prašymu, Komisija padeda nustatyti nacionalines ar regionines finansinės paramos programas, kurių tikslas – didinti pastatų, ypač esamų, energinį naudingumą, be kita ko, remiant atsakingų nacionalinių arba regioninių institucijų ar įstaigų keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais. Valstybės narės užtikrina, kad tokios programos būtų parengtos taip, kad jomis galėtų naudotis mažiau administracinių, finansinių ir organizacinių pajėgumų turinčios organizacijos.

14.   Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į pažeidžiamus namų ūkius, savo finansines priemones, susijusias su energinio naudingumo didinimu ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimu atliekant pastatų renovaciją, susieja su numatoma sutaupyti arba sutaupyta energija ir patobulinimais, nustatomais taikant vieną ar daugiau toliau nurodytų kriterijų:

15.   Nuo 2025 m. sausio 1 d. valstybės narės neteikia jokių finansinių paskatų iškastiniu kuru varomiems pavieniams katilams įrengti, išskyrus atvejus, atrinktus investicijoms anksčiau nei 2025 m. pagal Reglamentą (ES) 2021/241, Reglamento (ES) 2021/1058 7 straipsnio 1 dalies h punkto i papunkčio trečią įtrauką ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 (32) 73 straipsnį.

16.   Valstybės narės skatina esminę renovaciją ir etapinę esminę renovaciją, teikdamos didesnę finansinę, fiskalinę, administracinę ir techninę paramą. Kai techniškai ar ekonomiškai neįmanoma pastato paversti visai netaršiu, renovacija, dėl kurios pirminės energijos suvartojimas sumažėja bent 60 %, šios dalies tikslais laikoma esmine renovacija. Valstybės narės skatina didelio masto programas, apimančias didelį skaičių pastatų, visų pirma prasčiausio energinio naudingumo pastatų, pavyzdžiui, įgyvendindamos integruotas rajonų renovacijos programas, pagal kurias, teikiant didesnę finansinę, mokestinę, administracinę ir techninę paramą, pirminės energijos suvartojimas iš viso sumažinamas bent 30 %, atsižvelgiant į pasiektą veiklos rezultatų lygį.

17.   Nedarant poveikio savo nacionalinei ekonominei ir socialinei politikai ir nuosavybės teisės sistemoms, valstybės narės sprendžia klausimą dėl pažeidžiamų namų ūkių iškeldinimo, susijusio su neproporcingu nuomos mokesčio padidėjimu po jų gyvenamojo pastato ar pastato vieneto energinės renovacijos.

18.   Finansinės paskatos pirmiausia skiriamos pažeidžiamiems namų ūkiams ir energijos nepriteklių patiriantiems arba socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, vadovaujantis Direktyvos (ES) 2023/1791 24 straipsniu.

19.   Teikdamos finansines paskatas pastatų ar pastato vienetų savininkams nuomojamiems pastatams ar pastato vienetams renovuoti, valstybės narės siekia, kad finansinės paskatos būtų naudingos tiek savininkams, tiek nuomininkams. Valstybės narės nustato veiksmingas apsaugos priemones, kuriomis siekiama apsaugoti visų pirma pažeidžiamus namų ūkius, be kita ko, skirdamos paramą nuomai arba nustatydamos nuomos mokesčio didinimo viršutines ribas, ir gali skatinti numatyti finansines schemas, kuriomis būtų sprendžiamas su renovacija susijusių pradinių išlaidų klausimas, pavyzdžiui, išsimokėjimo apmokant sąskaitas už komunalines paslaugas schemas, mokėjimais už sutaupytą energiją grindžiamas schemas arba sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, kaip nurodyta ir Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnio 33punkte ir 29 straipsnyje.

1.   Valstybės narės, bendradarbiaudamos su kompetentingomis institucijomis ir, kai tikslinga, su privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais, užtikrina, kad būtų nustatytos ir veiktų techninės pagalbos priemonės, be kita ko, prieinamos per įtraukius pastatų energiniam naudingumui skirtus vieno langelio principu veikiančius centrus, kurios būtų skirtos visiems pastatų renovacijoje dalyvaujantiems subjektams, tame tarpe namų savininkus ir administracinius, finansinius bei ekonominius subjektus, pavyzdžiui, MVĮ, įskaitant labai mažas įmones.

Valstybės narės užtikrina, kad visoje jų teritorijoje būtų galima naudotis techninės pagalbos priemonėmis, įsteigiant bent vieną vieno langelio principu veikiantį centrą:

Valstybės narės gali paskirti vieno langelio principu veikiančius centrus, įsteigtus pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 22 straipsnio 3 dalies a punktą, kaip vieno langelio principu veikiančius centrus šio straipsnio tikslais.

Komisija pateikia tų vieno langelio principu veikiančių centrų kūrimo gaires pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 22 straipsnio 6 dalį.

2.   1 dalyje nustatytos techninės pagalbos priemonės:

3.   1 dalyje nustatyti vieno langelio principu veikiantys centrai:

1.   Valstybės narės parengia būtinas priemones energinio pastatų naudingumo sertifikavimo sistemai nustatyti.

Energinio naudingumo sertifikatuose nurodomas pastato energinis naudingumas, išreikštas suvartojamos pirminės energijos skaitiniu rodikliu kWh/(m2 per metus), ir pamatinės vertės, kaip antai minimalieji energinio naudingumo reikalavimai, minimalieji energinio naudingumo standartai, energijos beveik nevartojantiems pastatams taikomi reikalavimai ir visai netaršiems pastatams taikomi reikalavimai, kad pastato ar pastato vieneto savininkai ar nuomininkai galėtų palyginti ir įvertinti jų energinį naudingumą.

2.   Ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 29 d. energinio naudingumo sertifikatas turi atitikti V priede pateiktą šabloną. Jame pagal uždarą tik A–G raidžių skalę nurodoma pastato energinio naudingumo klasė. Raide A žymimi visai netaršūs pastatai, o raide G – nacionalinio pastatų ūkio pastatai, kurie skalės įvedimo metu atitinka patį prasčiausią energinį naudingumą. Valstybės narės, kurios 2026 m. gegužės 29 d. jau nurodė, kad visai netaršūs pastatai yra A0, gali toliau naudoti tą nuorodą vietoj A klasės. Valstybės narės užtikrina, kad likusiose klasėse (B–F arba A–F, kai naudojama A0) energinio naudingumo rodikliai būtų tinkamai paskirstyti tarp energinio naudingumo klasių.

Valstybės narės gali apibrėžti A+ energinio naudingumo klasę, atitinkančią pastatus, kurių didžiausia energijos poreikio ribinė vertė yra bent 20 % mažesnė už visai netaršiems pastatams taikomą didžiausią ribinę vertę ir kurie per metus vietoje pagamina daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos nei jų bendras metinis pirminės energijos poreikis. Esamų pastatų, renovuotų iki A+ klasės, atveju valstybės narės užtikrina, kad pastato energinio naudingumo sertifikate būtų įvertintas ir nurodytas GWP per gyvavimo ciklą.

Valstybės narės, perskaičiavusios savo energinio naudingumo klases 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir anksčiau nei 2024 m. gegužės 28 d., savo energinio naudingumo klasių perskaičiavimą gali atidėti iki 2029 m. gruodžio 31 d.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad energinio naudingumo sertifikatų vaizdinė tapatybė visoje jų teritorijoje būtų vienoda.

4.   Valstybės narės užtikrina energinio naudingumo sertifikatų kokybę, patikimumą ir įperkamumą.

Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad energinio naudingumo sertifikatai būtų įperkami, ir apsvarsto galimybę, ar teikti finansinę paramą pažeidžiamiems namų ūkiams.

Valstybės narės užtikrina, kad energinio naudingumo sertifikatai būtų išduodami pagal 20 straipsnio 1 dalį ir juos išduotų nepriklausomi ekspertai, remdamiesi apsilankymo vietoje išvadomis; kai tinkama, gali būti apsilankoma virtualiu būdu, atliekant vizualines patikras. Energinio naudingumo sertifikatai turi būti aiškūs, lengvai įskaitomi, pateikiami kompiuterio skaitomu formatu ir laikantis V priede pateikto šablono.

5.   Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos dėl pastato ar pastato vieneto ekonomiškai efektyvaus energinio naudingumo gerinimo bei eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir patalpų aplinkos kokybės gerinimo, išskyrus atvejus, kai pastatas ar pastato vienetas jau pasiekė bent A energinio naudingumo klasę.

Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos apima:

6.   Kai valstybės narės numato renovacijos pasą sudaryti ir pateikti kartu su energetinio naudingumo sertifikatu pagal 12 straipsnio 3 dalį, renovacijos pasas pakeičia rekomendacijas pagal šio straipsnio 5 dalį.

7.   Energinio naudingumo sertifikate pateikiamas rekomendacijas turi būti įmanoma techniškai įgyvendinti tame konkrečiame pastate ir jose nurodomas numatomas sutaupyti energijos kiekis ir eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas. Jose gali būti nurodomi atsipirkimo laikotarpiai arba sąnaudos ir nauda per pastato ekonominio gyvavimo laikotarpį ir informacija apie esamas finansines paskatas, administracinę ir techninę pagalbą bei finansinę naudą, kurios iš esmės susijusios su pamatinių verčių pasiekimu.

8.   Rekomendacijose taip pat pateikiamas vertinimas, ar šildymo sistemas, vėdinimo sistemas, oro kondicionavimo sistemas ir buitinio karšto vandens sistemas galima pritaikyti veikti esant efektyvesniems temperatūros nuostačiams, pvz., naudojant nedidelės šilumos skleidimo įtaisus vandeninėse šildymo sistemose, įskaitant reikiamą šiluminės galios atidavimo būdą ir temperatūros bei srauto reikalavimus.

9.   Be to, rekomendacijose pateikiamas likusios šildymo sistemos arba oro kondicionavimo sistemos naudojimo trukmės vertinimas. Kai aktualu, rekomendacijose nurodomos galimos šildymo sistemos arba oro kondicionavimo sistemos pakeitimo alternatyvos, atitinkančios 2030 m. ir 2050 m. klimato srities tikslus, atsižvelgiant į vietos ir su sistema susijusias aplinkybes.

10.   Energinio naudingumo sertifikate nurodoma, kur savininkas arba nuomininkas gali gauti išsamesnę informaciją, įskaitant dėl energinio naudingumo sertifikate pateiktų rekomendacijų ekonominio efektyvumo. Ekonominio efektyvumo įvertinimas grindžiamas standartinėmis sąlygomis, kaip antai energijos sutaupymo vertinimu ir bazinėmis energijos kainomis bei preliminaria kaštų prognoze. Be to, jame pateikiama informacija apie rekomendacijoms įgyvendinti reikalingus veiksmus, atitinkamų vieno langelio principu veikiančių centrų kontaktinė informacija ir, kai aktualu, finansinės paramos galimybės. Savininkui arba nuomininkui taip pat gali būti pateikiama kita informacija susijusiais klausimais, pavyzdžiui, dėl energijos vartojimo audito arba finansinio ar kitokio pobūdžio paskatų bei finansavimo galimybių, arba patarimų, kaip pagerinti pastato atsparumą klimato kaitai.

11.   Pastato vienetų sertifikatas gali būti išduotas remiantis:

12.   Vienai šeimai skirtas namas gali būti sertifikuojamas atsižvelgiant į kito reprezentacinio panašiai suprojektuoto ir panašaus dydžio pastato, pasižyminčio panašiomis su faktiniu energiniu naudingumu susijusiomis savybėmis, vertinimą, jei tokį atitikimą gali patvirtinti energinio naudingumo sertifikatą išduodantis ekspertas.

13.   Energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Žemesnio nei C lygio energinio naudingumo sertifikatų atveju valstybės narės užtikrina, kad pastatų savininkai būtų kviečiami į vieno langelio principu veikiantį centrą gauti konsultacijos renovacijos klausimais, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė:

14.   Tiems atvejams, kai atnaujinami tik atskiri elementai (pagal bendras arba individualias priemones), valstybės narės nustato supaprastintas energinio naudingumo sertifikato atnaujinimo procedūras.

Valstybės narės supaprastintas energinio naudingumo sertifikato atnaujinimo procedūras nustato ir tiems atvejams, kai įgyvendinamos renovacijos pase nurodytos priemonės arba kai naudojamas skaitmeninis pastato dvynys, kiti sertifikuoti metodai arba sertifikuotų priemonių, kuriomis nustatomas pastato energinis naudingumas, duomenys.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų išduodamas skaitmeninis energinio naudingumo sertifikatas, skirtas:

Šis reikalavimas išduoti energinio naudingumo sertifikatą netaikomas tais atvejais, kai pagal Direktyvą 2010/31/ES arba pagal šią direktyvą yra išduotas tam pastatui ar pastato vienetui skirtas sertifikatas ir jis dar galioja.

Valstybės narės užtikrina, kad paprašius būtų išduodama energinio naudingumo sertifikato popierinė versija.

2.   Valstybės narės nustato reikalavimą, kad statant pastatą ar pastato vienetą, atliekant jo kapitalinę renovaciją arba jį parduodant ar išnuomojant, arba atnaujinant pastato ar pastato vieneto nuomos sutartį energinio naudingumo sertifikatas būtų parodomas potencialiam nuomininkui arba pirkėjui arba įteikiamas, jei jis pastatą arba pastato vienetą nusipirko arba išsinuomojo.

3.   Tais atvejais, kai pastatas parduodamas ar išnuomojamas dar jo nepastačius arba dar neatlikus kapitalinės renovacijos, valstybės narės gali, nukrypdamos nuo 1 ir 2 dalių, nustatyti reikalavimą, kad pardavėjas pateiktų to pastato būsimo energinio naudingumo įvertinimą; tokiu atveju energinio naudingumo sertifikatas išduodamas ne vėliau kaip pastačius pastatą arba atlikus jo renovaciją ir jis atitinka faktinę pastato būklę.

4.   Valstybės narės nustato reikalavimą, kad parduodami arba nuomojami pastatai ar pastato vienetai turėtų energinio naudingumo sertifikatą ir kad to pastato ar pastato vieneto energinio naudingumo rodiklis ir klasė atitinkamai būtų nurodomi internetiniuose ir kitokiuose skelbimuose, įskaitant nekilnojamojo turto paieškos svetainėse esančius skelbimus.

Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šių reikalavimų, valstybės narės atlieka atrankines patikras ar taiko kitas kontrolės priemones.

5.   Šio straipsnio nuostatos įgyvendinamos vadovaujantis taikomomis taisyklėmis dėl bendrosios nuosavybės arba bendro turto.

6.   Valstybės narės šio straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalių gali netaikyti 5 straipsnio 3 dalies b, c ir e punktuose išvardytų kategorijų pastatams. Valstybės narės, iki 2024 m. gegužės 28 d. nusprendusios šiame straipsnyje nustatytų pareigų netaikyti gyvenamiesiems pastatams, kurie naudojami ar skirti naudoti trumpiau nei keturis mėnesius per metus arba ribotą laiką per metus, kai tikėtinas energijos suvartojimas yra mažesnis nei 25 % energijos, kuri būtų suvartota per ištisus metus, gali ir toliau tai daryti.

7.   Dėl galimų su teismo procesais susijusių energinio naudingumo sertifikatų pasekmių sprendžiama vadovaujantis nacionalinėmis taisyklėmis.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad visi išduoti energinio naudingumo sertifikatai būtų įkelti į 22 straipsnyje nurodytą pastatų energinio naudingumo duomenų bazę. Į bazę energinio naudingumo sertifikatas keliamas visas, įskaitant visus pastato energiniam naudingumui apskaičiuoti būtinus duomenis.

1.   Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai pastatą, kuriam pagal 20 straipsnio 1 dalį išduotas energinio naudingumo sertifikatas, yra užėmusios viešosios įstaigos ir jame dažnai lankosi visuomenė, energinio naudingumo sertifikatą pastebimoje vietoje galėtų aiškiai matyti lankytojai.

2.   Valstybės narės nustato reikalavimą užtikrinti, kad negyvenamajame pastate, kuriam pagal 20 straipsnio 1 dalį išduotas energinio naudingumo sertifikatas, tas energinio naudingumo sertifikatas būtų matomas pastebimoje ir aiškiai matomoje vietoje.

3.   1 ir 2 dalių nuostatomis nereikalaujama, kad lankytojai matytų į energinio naudingumo sertifikatą įtrauktas rekomendacijas.

1.   Kiekviena valstybė narė sukuria nacionalinę pastatų energinio naudingumo duomenų bazę, kurioje galima rinkti duomenis apie individualių pastatų energinį naudingumą ir bendrą nacionalinio pastatų ūkio energinį naudingumą. Tokias duomenų bazes gali sudaryti tarpusavyje sujungtų duomenų bazių grupė.

Duomenų bazė suteikia galimybę rinkti visų aktualių šaltinių duomenis, susijusius su energinio naudingumo sertifikatais, patikrinimais, renovacijos pasais, pažangiojo parengtumo rodikliais ir apskaičiuotu arba skaitikliais išmatuotu atitinkamų pastatų suvartojamu energijos kiekiu. Siekiant papildyti šią duomenų bazę, taip pat galima rinkti duomenis apie pastatų tipologijas. Be to, gali būti renkami ir saugomi duomenys apie eksploatavimo metu išmetamą ir būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį ir visuotinio atšilimo potencialą per visą gyvavimo ciklą (GWP).

2.   Pastatų ūkio suvestiniai ir nuasmeninti duomenys skelbiami viešai, vadovaujantis Sąjungos bei nacionalinėmis duomenų apsaugos taisyklėmis. Saugomi duomenys turi būti kompiuterio skaitomi ir prieinami per tinkamą skaitmeninę sąsają. Valstybės narės užtikrina, kad paprastą ir nemokamą prieigą prie viso energinio naudingumo sertifikato turėtų pastato savininkai, nuomininkai bei valdytojai, taip pat finansų įstaigos, jei pastatai priklauso jų investicijų ir skolinimo portfeliams, o savininko leidimu – ir nepriklausomi ekspertai. Parduodamų arba nuomojamų pastatų atveju valstybės narės prieigą prie viso energinio naudingumo sertifikato užtikrina ir būsimiems nuomininkams ar pirkėjams, kuriems tą prieigą leido suteikti pastato savininkas.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad vietos valdžios institucijos turėtų prieigą prie duomenų apie jų teritorijoje esančių pastatų energinį naudingumą, kiek to reikia siekiant parengti šildymo ir vėsinimo planus, taip pat galimybę naudotis veikiančiomis geografinėmis informacinėmis sistemomis bei susijusiomis duomenų bazėmis laikantis Reglamento (ES) 2016/679. Valstybės narės padeda vietos valdžios institucijoms gauti reikiamus duomenų ir informacijos valdymo išteklius.

4.   Valstybės narės viešai skelbia informaciją apie energinio naudingumo sertifikatus turinčių pastatų dalį nacionaliniame pastatų ūkyje ir suvestinius arba nuasmenintus duomenis apie jų energinį naudingumą, įskaitant atitinkamų pastatų suvartojamos energijos kiekį ir, kai turima, visuotinio atšilimo potencialą (GWP) per gyvavimo ciklą. Viešai prieinama informacija atnaujinama bent du kartus per metus. Valstybės narės, gavusios prašymą, nuasmenintą arba suvestinę informaciją pateikia viešosioms ir mokslo tiriamosioms institucijoms, pavyzdžiui, nacionalinėms statistikos institucijoms.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje duomenų bazėje esanti informacija bent kartą per metus būtų perduodama ES Pastatų ūkio stebėsenos centrui. Valstybės narės informaciją gali perduoti dažniau.

6.   Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl bendrų informacijos perdavimo ES Pastatų ūkio stebėsenos centrui šablonų. Pirmasis toks įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.   Informacijos suderinamumo ir nuoseklumo sumetimais valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė pastatų energinio naudingumo duomenų bazė būtų sąveiki ir integruota su kitomis administracinėmis duomenų bazėmis, kuriose laikoma informacija apie pastatus, pavyzdžiui, nacionaliniu pastatų kadastru ar žemės registru ir skaitmeniniais pastatų žurnalais.

1.   Valstybės narės nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad būtų reguliariai tikrinamos prieinamos šildymo sistemų, vėdinimo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 70 kW, ar jų kombinacijos, dalys. Sistemos efektyvioji vardinė atiduodamoji galia grindžiama šilumos generatorių ir vėsumos generatorių sumine atiduodamąja galia.

2.   Valstybės narės gali nustatyti atskiras gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų sistemų tikrinimo sistemas.

3.   Valstybės narės gali nustatyti skirtingą tikrinimų dažnumą, priklausomai nuo sistemos tipo ir vardinės atiduodamosios galios, atsižvelgdamos į sistemos tikrinimo išlaidas ir į tai, kiek po patikrinimo gali būti sutaupoma energijos išlaidų. Sistemos tikrinamos ne rečiau kaip kas penkerius metus. Sistemos, kurių generatorių vardinė atiduodamoji galia didesnė nei 290 kW, tikrinamos ne rečiau kaip kas trejus metus.

4.   Patikrinimo metu, be kita ko, vertinamas generatorius (-iai), cirkuliaciniai siurbliai ir, kai tinkama, vėdinimo sistemų komponentai, oro ir vandens paskirstymo sistemos, hidraulinės balansavimo sistemos ir kontrolės sistemos. Valstybės narės gali į tikrinimo sistemas įtraukti visas papildomas I priede nurodytas pastatų sistemas.

To patikrinimo metu, be kita ko, įvertinamas šilumos generatoriaus (-ių) ir vėsumos generatoriaus (-ių) ir jo (jų) pagrindinių sudedamųjų dalių efektyvumas ir dydis, palyginti su pastato reikalavimais, ir atsižvelgiama į sistemos pajėgumus optimizuoti savo naudingumą tipinėmis arba vidutinėmis eksploatavimo sąlygomis, naudojant turimas energijos taupymo technologijas, ir dėl naudojimo variacijų kintančiomis sąlygomis. Atitinkamais atvejais per patikrinimą įvertinama, ar sistema gali veikti esant skirtingiems ir efektyvesniems temperatūros nuostačiams, pavyzdžiui, vandeninės šildymo sistemos – esant žemai temperatūrai, be kita ko, suprojektuojant šiluminės galios atidavimo būdą ir pasitelkiant temperatūros bei srauto reikalavimus, kartu užtikrinant saugų sistemos veikimą. Patikrinimo metu, kai tinkama, atliekamas galimybių sumažinti iškastinio kuro naudojimą vietoje, pavyzdžiui, integruojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją, keičiant energijos šaltinį arba pakeičiant ar pritaikant esamas sistemas, pagrindinis vertinimas.

Jeigu įrengta vėdinimo sistema, taip pat įvertinamas jos dydis ir pajėgumai optimizuoti savo veiksmingumą tipinėmis arba vidutinėmis eksploatavimo sąlygomis, aktualiomis konkrečiam arba dabartiniam pastato naudojimui.

Jeigu po patikrinimo, atlikto pagal šį straipsnį, sistemoje nebuvo padaryta jokių pakeitimų ir nepakito pastato reikalavimai, valstybės narės gali nuspręsti nereikalauti pakartotinai atlikti pagrindinės sudedamosios dalies dydžio įvertinimo arba veikimo esant skirtingai temperatūrai įvertinimo.

5.   1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi techninėms pastatų sistemoms, kurioms aiškiai taikomas sutartas energinio naudingumo kriterijus arba sutartimi įformintas susitarimas, kuriame nurodytas sutartas energijos vartojimo efektyvumo didinimo lygis, kaip antai, sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo arba kurias valdo komunalinė įmonė arba tinklo operatorius ir kurioms dėl tos priežasties taikomos naudingumo stebėsenos priemonės iš sistemos pusės, su sąlyga, kad bendras tokio požiūrio poveikis būtų lygiavertis poveikiui, atsirandančiam taikant 1 dalį.

6.   Valstybės narės gali nuspręsti imtis alternatyvių priemonių, pavyzdžiui, teikti finansinę paramą arba konsultacijas naudotojams dėl generatorių pakeitimo, kitų sistemos modifikacijų ir alternatyvių sprendimų siekiant įvertinti tų sistemų naudingumą, efektyvumą ir tinkamą dydį, jei bendras poveikis yra lygiavertis poveikiui, atsirandančiam taikant 1 dalį.

Prieš pradėdama taikyti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas alternatyvias priemones, kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje dokumentais pagrindžia tų priemonių poveikio lygiavertiškumą 1 dalyje nurodytų priemonių poveikiui, be kita ko, sutaupytos energijos ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio atžvilgiu.

7.   Pastatams, kurie atitinka 13 straipsnio 10 arba 11 dalies reikalavimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi.

8.   Valstybės narės nustato tikrinimo sistemas arba alternatyvias priemones, pavyzdžiui, skaitmenines priemones ir kontrolinius sąrašus, kuriais patvirtinama, kad atliktų statybos ir renovacijos darbų rezultatai atitinka numatytą energinį naudingumą ir tenkina minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus, nustatytus statybos kodeksuose arba lygiaverčiuose reglamentuose.

9.   Valstybės narės į 3 straipsnyje nurodytą nacionalinį pastatų renovacijos planą kaip priedą įtraukia tikrinimo sistemų apibendrintą analizę ir jų rezultatus. Valstybės narės, pasirinkusios šio straipsnio 6 dalyje nurodytas alternatyvias priemones, pateikia tų alternatyvių priemonių apibendrintą analizę ir rezultatus.

1.   Atlikus šildymo sistemos, vėdinimo sistemos ar oro kondicionavimo sistemos patikrinimą parengiama patikrinimo ataskaita. Patikrinimo ataskaitoje pateikiami pagal 23 straipsnį atlikto patikrinimo rezultatai ir rekomendacijos, kaip ekonomiškai efektyviai didinti patikrintos sistemos energinį naudingumą.

Tos rekomendacijos gali būti grindžiamos patikrintos sistemos energinio naudingumo palyginimu su geriausios esamos sistemos, kurią įmanoma įdiegti, naudojančios energijos taupymo technologijas, energiniu naudingumu ir panašaus tipo sistemos, kurios visos svarbios sudedamosios dalys atitinka energinio naudingumo lygį, reikalaujamą pagal taikytiną teisę, energiniu naudingumu. Rekomendacijose, kai aktualu, pateikiami galimybių sumažinti iškastinio kuro naudojimą vietoje pagrindinio vertinimo rezultatai.

Patikrinimo ataskaitoje nurodomos visos per patikrinimą nustatytos saugos problemos. Tačiau ataskaitos autorius nelaikomas atsakingu už tokių saugos problemų aptikimą ar nurodymą.

2.   Patikrinimo ataskaita perduodama pastato ar pastato vieneto savininkui arba nuomininkui.

3.   Inspektavimo ataskaita įkeliama į nacionalinę pastatų energinio naudingumo duomenų bazę, kaip nurodyta 22 straipsnyje.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad pastatų energinį naudingumą sertifikuotų, renovacijos pasus rengtų, pažangųjį parengtumą vertintų, ir šildymo sistemų, vėdinimo sistemų bei oro kondicionavimo sistemų tikrinimą atliktų nepriklausomi kvalifikuoti arba sertifikuoti savarankiškai arba viešosiose įstaigose ar privačiose įmonėse dirbantys ekspertai.

Ekspertai sertifikuojami pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 28 straipsnį atsižvelgiant į jų kompetenciją.

2.   Valstybės narės viešai skelbia informaciją apie mokymus ir sertifikavimą. Valstybės narės užtikrina, kad būtų viešai skelbiami periodiškai atnaujinami kvalifikuotų arba sertifikuotų ekspertų arba tokių ekspertų paslaugas teikiančių sertifikuotų įmonių sąrašai.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad integruotos renovacijos darbus vykdantys statybos specialistai turėtų tinkamo lygio kvalifikaciją pagal šios direktyvos 3 straipsnį bei II priedą ir Direktyvos (ES) 2023/1791 28 straipsnį.

2.   Kai tinkama ir įmanoma, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kurie nėra numatyti Direktyvos (ES) 2018/2001 18 straipsnio 3 dalyje arba Direktyvos (ES) 2023/1791 28 straipsnyje, integruotos renovacijos darbų vykdytojai galėtų pasinaudoti specialistų tvirtinimo sistemomis arba lygiavertėmis kvalifikavimo sistemomis.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos nepriklausomos energinio naudingumo sertifikatų kontrolės sistemos pagal VI priedą ir nepriklausomos renovacijos pasų, pažangiojo parengtumo rodiklių ir šildymo sistemų, vėdinimo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimo ataskaitų kontrolės sistemos. Valstybės narės gali nustatyti atskiras energinio naudingumo sertifikatų, renovacijos pasų, pažangiojo parengtumo rodiklių ir šildymo sistemų, vėdinimo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimo ataskaitų kontrolės sistemas.

2.   Atsakomybę už nepriklausomos kontrolės sistemos įgyvendinimą valstybės narės gali perduoti kitoms įstaigoms.

Kai valstybės narės nusprendžia perduoti minėtą atsakomybę, jos užtikrina, kad nepriklausomos kontrolės sistemos būtų įgyvendinamos laikantis VI priedo.

3.   Valstybės narės reikalauja, kad, pateikus prašymą, 1 dalyje nurodyti energinio naudingumo sertifikatai, renovacijos pasai, pažangiojo parengtumo rodikliai ir tikrinimo ataskaitos būtų pateikti kompetentingoms institucijoms arba įstaigoms.

1.   Valstybės narės rengia ir vykdo informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas. Jos imasi būtinų priemonių informuoti pastatų ar pastato vienetų savininkus bei nuomininkus ir visus susijusius rinkos dalyvius, pavyzdžiui, vietos ir regionų valdžios institucijas ir energetikos bendrijas, apie įvairius energinio naudingumo didinimo metodus ir būdus. Visų pirma valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad pažeidžiamiems namų ūkiams būtų teikiama jiems aktualiausia informacija. Ta informacija taip pat teikiama vietos valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms.

2.   Valstybės narės visų pirma teikia pastatų savininkams ar nuomininkams informaciją apie energinio naudingumo sertifikatus, įskaitant jų paskirtį ir tikslus, ekonomiškai efektyvias priemones ir, kai tinkama, finansines priemones siekiant padidinti pastato energinį naudingumą, taip pat informaciją apie tai, kaip iškastinį kurą naudojančius katilus pakeisti tvaresnėmis alternatyvomis. Valstybės narės tą informaciją teikia pasitelkdamos prieinamas ir skaidrias patariamąsias priemones, kaip antai konsultacijas renovacijų klausimais, ir per vieno langelio principu veikiančius centrus, sukurtus pagal 18 straipsnį, ypatingą dėmesį skirdamos pažeidžiamiems namų ūkiams.

Valstybių narių prašymu Komisija padeda valstybėms narėms 1 dalies ir šios dalies pirmos pastraipos taikymo tikslais rengti informavimo kampanijas, kurios gali būti numatomos Sąjungos programose.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad už šios direktyvos įgyvendinimą atsakingi subjektai galėtų gauti gairių ir mokymų, be kita ko, skirtų nepakankamai atstovaujamoms grupėms. Gairėse ir mokymuose dėmesys skiriamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo svarbai ir sudaromos sąlygos apsvarstyti, kaip planuojant, projektuojant, statant ir renovuojant pramoninius bei gyvenamuosius rajonus optimaliai suderinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą. Gairėse ir mokymuose taip pat gali būti aptariami struktūriniai patobulinimai, prisitaikymas prie klimato kaitos, priešgaisrinė sauga, su dideliu seisminiu aktyvumu susijusi rizika, pavojingųjų medžiagų, įskaitant asbestą, šalinimas, teršalų (įskaitant smulkias kietąsias daleles) išmetimas, patalpų aplinkos kokybė ir prieinamumas asmenims su negalia. Valstybės narės stengiasi nustatyti priemones, kuriomis būtų remiamas vietos ir regionų valdžios institucijų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų ir kitų susijusių subjektų mokymas, pavyzdžiui, piliečių inicijuotos renovacijos iniciatyvos, kad būtų propaguojami šios direktyvos tikslai.

4.   Komisija nuolat tobulina savo informavimo paslaugas, ypač svetainę, kuri buvo sukurta kaip piliečiams, specialistams ir valdžios institucijoms skirtas Europos pastatų energinio naudingumo portalas, siekiant paremti valstybių narių pastangas teikti informaciją ir didinti informuotumą. Toje svetainėje pateikiama informacija galėtų apimti nuorodas į atitinkamą Sąjungos teisę ir nacionalines, regionų bei vietos taisykles, nuorodas į portalo EUROPA svetaines, kuriose pateikiami nacionaliniai energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planai, nuorodas į esamas finansines priemones, taip pat geriausios nacionalinio, regionų ir vietos lygmens praktikos pavyzdžius, be kita ko, susijusius su vieno langelio principu veikiančiais centrais, sukurtais pagal šios direktyvos 18 straipsnį. Komisija toliau teikia ir intensyvina su Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir Teisingos pertvarkos fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1056 (33), Socialinio klimato fondo bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės veikla susijusias informavimo paslaugas, kurių tikslas – padėti pasinaudoti prieinamu finansavimu teikiant suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas, pagalbą ir informaciją, be kita ko, bendradarbiaujant su Europos investicijų banku, pagal Europos pagalbos vietos energetikai priemonę, apie finansavimo galimybes, atsižvelgiant į naujausius reguliavimo sistemos pasikeitimus.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   6, 7, 15, 17 ir 31 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2024 m. gegužės 28 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6, 7, 15, 17 ir 31 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 6, 7, 15, 17 ar 31 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (34).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1, 2 ir 3, 5–29 ir 32 straipsnių ir I, II ir III bei V–X priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2026 m. gegužės 29 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 17 straipsnio 15 dalies būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2025 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.